Glaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali.
Kokie yra ligos požymiai?
Susirgus glaukoma, sergantieji ilgą laiką net nežino, kad serga, nes pradinių stadijų ši liga dažniausiai nesukelia jokių negalavimų: žmogui neskauda, negraužia, bet lėtai siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“. Dažniausiai ankstyva glaukoma nustatoma, kai žmogus atvyksta pasitikrinti profilaktiškai – dėl netinkamų akinių, akių nuovargio žiūrint televizorių, ašarojimo ir panašiai. Tai požymiai, nesusiję su glaukoma, bet patyręs akių gydytojas atkreipia dėmesį į pradinius pakitimus būdingus glaukomai ir nusiunčia pas specialistą. Pasitaiko, kad, uždengus vieną akį ranka, pastebima, kad kita akimi matoma lyg pro rūką ar rakto skylutę. Žmogus mano, kad tai atsitiko staiga, tačiau neretai tai smarkiai progresavusios klastingos ligos glaukomos požymis.
Kokios yra glaukomos formos?
Yra apie 40 įvairių glaukomos formų, todėl sunku kiekvieną iš jų apibūdinti. Esminiai skirtumai yra anatominiai, t.y. uždaro ir atviro kampo glaukoma, ir pagal eigą – lėtinės ir ūminės eigos.
• Dažniausiai pasitaikanti yra lėtinė atviro kampo glaukoma. Tai klastinga jokių pradinių požymių nesukelianti forma.
• Lėtinės uždaro kampo glaukomos požymiai gali būti nemalonus tempimas, skausmo pojūtis, ilgiau pabuvus tamsoje ar pasilenkus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje, po patirto sielvarto ar susijaudinimo. Šie požymiai praeina ir po to jaučiamasi visiškai gerai, todėl pacientas į šiuos požymius paprastai nekreipia dėmesio.
• Kartais liga būna ūmios eigos – skundžiamasi galvos skausmais smilkinyje, apie akis, veržia ir skauda akį (dažniau vieną), labai pablogėja rega, pykina, vemiama, – tai glaukomos priepuolis, kai reikia skubios akių gydytojo pagalbos.
Kas rizikuoja susirgti glaukoma?
Susirgti glaukoma gali bet kas. Glaukoma turi keletą rizikos veiksnių, kurie gali paskatinti ligos atsiradimą, – didelio laipsnio trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai (tiek žemo, tiek aukšto), įvairūs kraujotakos sutrikimai. Taip pat glaukoma gali atsirasti po stiprių akių sužeidimų ar kai kurių akių operacijų. Šia liga dažniau serga vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės, tačiau glaukoma gali sirgti ir vaikai.
Kaip diagnozuoti ligą?
Glaukomų diagnostika remiasi klasikine triada:
• Akispūdžio patologiniai svyravimai nustatomi tonometrijos būdu. Anksčiau glaukoma vadinta padidėjusio akispūdžio liga, net sakydavome „gydytojas pamatavo akių spaudimą ir glaukomos nenustatė“. Šiuo metu taip nėra. Padidėjęs akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomos rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Gali būti padidėjęs akispūdis, tačiau be glaukomai būdingų pakitimų – tai vadinama akies hipertenzija. Akispūdis yra kintamas fiziologinis parametras, svyruojantis paros laikotarpiu. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę per parą.
• Oftalmoskopuojant nustatoma regos nervo būklė. Oftalmoskopuoti gali ir šeimos gydytojas, būtent jis gali įtarti pirmuosius nukrypimus nuo normos: padidėjusį, svyruojantį akispūdį, pradinius regos nervo pakitimus. Radus pakitimų, toliau tiria akių gydytojas. Taip pat taikomos šiuolaikinės lazerinės diagnostinės technologijos – regos nervo skaidulų analizė, regos nervo topografija.
• Tipiniai akipločio defektai nustatomi perimetrijos būdu. Kompiuterinė perimetrija gali padėti nustatyti gana ankstyvus jautrumo slenksčio pokyčius, pradinius glaukomai būdingus defektus.
Glaukoma neturi diagnostinio žymens, pagal kurį būtų galima anksti ir neabejotinai diagnozuoti ligą. Klasikiniai glaukomos požymiai dažnai išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose, kai jau yra progresavusių nebeišnykstamų regos nervo pakitimų. Kuo labiau liga progresavusi, tuo lengvesnė diagnostika, tačiau tuomet oftalmologinė pagalba jau būna pavėluota.
Kaip glaukoma gydoma?
Glaukomų gydymo tikslas yra išlaikyti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę. Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis nervines ląsteles nuo žuvimo, yra akispūdžio mažinimas ir visų žinomų rizikos veiksnių koregavimas. Lašai nuo glaukomos yra dviejų rūšių, vieni mažina akies skysčių gamybą, kiti pagerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami nuolatos 1–3 kartus per dieną visą gyvenimą.
Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo akispūdžiui mažinti arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju.
Chirurginiu būdu glaukoma gydoma, kai gydymas lašais neveiksmingas ir nepavyksta sustabdyti ligos progresavimo. Operacijos metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, ligos eiga stabilizuojasi, tačiau prarastas regėjimas negrįžta.
Ar glaukomą galima išgydyti?
Glaukomos negalima išgydyti taip, kad ligos nebūtų. Tačiau gydyti reikia tam, kad liga neprogresuotų ir žmogus neprarastų regėjimo. Šiuo metu nėra gydymo priemonių ar operacijų, kuriomis būtų galima grąžinti dėl glaukomos jau prarastą regėjimą.
Kaip galima apsisaugoti nuo glaukomos?
Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra. Ankstyva glaukomos diagnostika ir gydymas – geriausias būdas kontroliuoti ligą bei išsaugoti regos funkcijas. Būtina visiems asmenims nuo 40 m. amžiaus, ypač sergančiųjų glaukoma šeimos nariams, bent kartą per metus pasitikrinti akispūdį bei regos nervo būklę.
Kaip sergantieji gali išsaugoti regėjimą?
Būtina pagal gydytojo nurodymą vartoti paskirtus vaistus, lankymasis pas savo akių gydytoją, kad jis laiku ir tinkamai pakoreguotų gydymą vaistais ar, jei reikės, nusiųs gydyti chirurginiu būdu.
Kokie gyvensenos ypatumai svarbūs sergančiajam glaukoma?
• Mityba. Kiek žinoma, dieta nepakeičia akispūdžio, išskyrus retus atvejus. Rekomenduojama subalansuota sveika mityba gerai sveikatos būklei palaikyti.
• Skysčiai. Sergantysis glaukoma neturi riboti išgeriamo skysčių kiekio, tačiau reikėtų juos tolygiai paskirstyti per dieną. Per trumpą laiką išgėręs didelį skysčio kiekį (pvz., litrą per kelias minutes) sergantysis glaukoma gali sukelti trumpalaikį reikšmingesnį akispūdžio pakilimą.
• Kava ir arbata. Išgėrus kavos ar arbatos, per pirmą valandą gali nedaug padidėti akispūdis, tačiau šis poveikis yra nedidelis, todėl šių gėrimų atsisakyti nereikia.
• Alkoholis. Sergantys glaukoma gali saikingai vartoti alkoholį.
• Rūkymas – viena svarbiausių išvengiamų grėsmių sveikatai. Ilgai rūkantys labiau rizikuoja akispūdžio pakilimu negu nerūkantys.
• Poilsis ir sportas. Reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas poilsis ir miegas yra labai svarbūs sergančiam glaukoma. Fizinis aktyvumas veikiau sumažina, o ne padidina akispūdį. Tačiau gali būti išimčių: pasikonsultuokite su jūsų gydytoju dėl jums tinkamo fizinio krūvio.
• Kompiuteris. Galima dirbti kompiuteriu, bet negalima pervargti.
• Televizorius. Galima žiūrėti, tačiau rekomenduojama su pertraukomis (tarp filmų, laidų).
Atgal
© 2017 Senoji Pelėda. Visos teisės saugomos. | Slapukų parinktys | Privatumo politika | Sprendimas: TVS.lt